Savivaldybės viešoji įstaiga, P.Kriaučiūno g.2, 68298 Marijampolė,
Tel. (8 343) 94021, Faksas (8 343) 94021,
El. p. info@marijampolespspc.lt, Juridinių asmenų registras, kodas 16580353

Kam reikia nuvykti į ligonių kasą patvirtinti draustumą

  Jau daugelis žmonių įsisąmonino privalomojo sveikatos draudimo svarbą ir juo rūpinasi. Baigiantis mokslo metams, pavyzdžiui, padažnėja „sezoninių“ klausimų dėl moksleivių, kuriems sukako 18 metų, privalomojo sveikatos draudimo, taip pat dėl kitokių atvejų.

  „Nors Valstybinės ligonių kasos duomenų bazė nuolat atnaujinama duomenimis iš Gyventojų registro, „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos darbo biržos ir kitų valstybės institucijų, aukštųjų mokyklų, tačiau kol kas duomenų negaunama iš bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų mokyklų. Tad šių mokyklų moksleiviams, kuriems sukako 18 metų, rekomenduojame pirmiausiai pasiskambinti į teritorinę ligonių kasą, o paskui, jei reikės, nuvykti į ligonių kasą arba pas jos atstovą savivaldybėje bei pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, galiojantį moksleivio pažymėjimą arba pažymą iš mokyklos, kad jų duomenys pasipildytų mūsų duomenų bazę, kuria naudojasi sveikatos priežiūros įstaigos“, – paaiškina Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Informacinės sistemos eksploatavimo skyriaus vedėjas Mindaugas Zlatarinskas. Mat to nepadarius sunegalavusiam moksleiviui gali kilti keblumų sveikatos priežiūros įstaigoje įrodinėjant savo draustumą. Situacija pasikeis, kai minėtus duomenis Valstybinei ligonių kasai pradės teikti moksleivių registras.

  Pagal Sveikatos draudimo įstatymą Lietuvos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai bei studentai yra draudžiami valstybės lėšomis. Iki sukankant 18 metų visi moksleiviai pagal šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatas draudžiami kaip nepilnamečiai. Na, o sukakę 18 metų jie pereina į kitą draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu grupę, todėl, kaip jau minėta, jie turi atvykti į teritorinę ligonių kasą arba pas jos atstovą savivaldybėje su išvardytais dokumentais, ir jiems sutartis su ligonių kasomis sudariusiose gydymo įstaigose toliau bus teikiamos nemokamos, t. y. iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamos gydymo paslaugos.

  Nesimokantys ir nedirbantys (darbo neradę) moksleiviai ar studijas baigusieji ir toliau gali būti draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, – jei įsiregistruoja gyvenamosios vietos darbo biržoje kaip norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą (duomenis apie šiuos valstybės draudžiamuosius VLK perduoda darbo birža, todėl patiems duomenų pateikti nereikia) arba patenka į kitą valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupę. Tik, suprantama, reikia laiku tuo pasirūpinti.

  Atvykti į teritorinę ligonių kasą taip pat turėtų niekur nedirbančios kūdikio besilaukiančios moterys. Valstybės lėšomis draudžiamos nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančios moterys nėštumo laikotarpiu, t. y. 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo. Tad jei laukiatės kūdikio ir niekur nedirbate, nerimauti, ar bus jums suteiktos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos, neverta, tik reikia apsilankyti teritorinėje ligonių kasoje su asmens tapatybės ir nėštumą patvirtinančiais dokumentais. Toliau auginant vaiką iki 8 metų, vienas iš tėvų ar įtėvių gali rinktis, kuris bus draudžiamas valstybės lėšomis. Jeigu šeimoje auga du ar daugiau vaikų, vienas iš tėvų ar įtėvių gali būti draudžiamas valstybės lėšomis, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 metų. Tačiau šiuo atveju tas iš tėvų, kuris neturi kitokio sveikatos draudimo ir nori būti draudžiamas valstybės lėšomis, turi atvykti į teritorinę ligonių kasą su savo tapatybės dokumentais ir vaiko gimimo liudijimu.

  Pateikti draustumo valstybės lėšomis statusą patvirtinančius dokumentus teritorinėms ligonių kasoms taip pat turėtų slaugantieji neįgaliuosius, šalpos kompensacijų ir socialinių pašalpų gavėjai.

  Absoliučiai daugumai mūsų šalies gyventojų – dirbančių ar draudžiamų valstybės lėšomis –privalomasis sveikatos draudimas „susitvarko“ tarsi automatiškai. Vis dėlto minėtais ar kitais atvejais (kai draudimo įmokas reikia mokėti pačiam) ir pats žmogus turi pasirūpinti sveikatos draudimu, tai nėra vien valstybės rūpestis. Pasitikrinti, ar esate drausti privalomuoju sveikatos draudimu, galima paskambinus į teritorinę ligonių kasą arba jos atstovui savivaldybėje. VLK duomenų bazė yra centralizuota ir prieinama ne tik teritorinėms ligonių kasoms, bet ir sutartis su ligonių kasa sudariusioms gydymo įstaigoms, vaistinėms.


Gyvenamosios vietos deklaravimas susijęs su privalomuoju sveikatos draudimu

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimas:

  Nors emigruojančiųjų iš Lietuvos vis daugėja, nemažai žmonių ir grįžta, o deklaruoti gyvenamąją vietą tėvynėje pamiršta. Keblumų atsiranda tuomet, kai toks gyventojas kreipiasi į gydymo įstaigą, kurioje paaiškėja... jog jis neapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir už gydymo paslaugas jam reikia mokėti. Kad taip neįvyktų, patariame: jei išvykdami iš Lietuvos gyvenamosios vietos pakeitimą deklaravote teisės aktų nustatyta tvarka, grįžę gyventi į gimtinę padarykite tai dar kartą.

  Privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami tik nuolat Lietuvoje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai. Tai reiškia, kad prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir teisė būti apdraustam siejama su nuolatine gyvenamąja vieta. Deklaruoti gyvenamąją vietą galima internetu (galintiems saugiai prisijungti prie Elektroninių valdžios vartų www.epaslaugos.lt – viešųjų e. paslaugų sistemos) arba seniūnijoje, aptarnaujančioje tą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje gyvenate. Pabrėžiame, kad Sveikatos draudimo įstatymas įtvirtina prievolę visiems nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams mokėti privalomojo draudimo įmokas.

  Apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu šio draudimo lėšomis apmokamos įvairios sveikatos priežiūros paslaugos, išlaidos kompensuojamiesiems vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir ortopedijos technikos priemonėms bei kt. Neapdrausti (ar neapsidraudusieji) privalomuoju sveikatos draudimu asmenys už medicinos paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą) turi mokėti visą paslaugos kainą.

  Jei į Lietuvą atvykstate tik trumpam – pasisvečiuoti, deklaruoti gyvenamosios vietos Lietuvoje nereikia. Tiesiog išvykdami iš Europos Sąjungos šalies, kurioje legaliai dirbate, nepamirškite pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelės, kurią išduoda tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigos. Ši kortelė pravers, jei Lietuvoje prireiktų būtinosios medicinos pagalbos.

  Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.