Viešojoje įstaigoje Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre yra vykdomos penkios ligų prevencinės programos, kurių išlaidas privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems gyventojams ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Šiuo metu Lietuvoje PSDF lėšomis apmokamos bei vykdomos 5 prevencinės programos: gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų.
Kviečiame visus viešosios įstaigos Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro pacientus labiau rūpintis savimi ir periodiškai tikrintis sveikatą pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas ligų prevencijos programas. Šios programos skirtos tam, kad liga būtų pastebėta anksti – kai jos simptomų dar nėra.
Dėl patikrinimo kviečiame registruotis šeimos gydytojo konsultacijai internetu, paspaudę ČIA arba tel. (8 343) 94 029.
Viešoji įstaiga Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras primena, kad dantų silantavimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis vaikams iki 14 metų gali būti atliekamas nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo.
Silantais hermetizuojamos vaikų nuolatinių pirmųjų, antrųjų ir trečiųjų krūminių dantų vagelės, o jei ėduonies rizika didelė – hermetizuojamos kaplių vagelės ir gilios viršutinių lateralinių kandžių aklosios duobelės. Dažniausiai silantavimo kartoti nereikia, bet jei ši medžiaga iškrenta, nemokama procedūra atliekama dar kartą. Tyrimais nustatyta: laiku padengus vaikų dantis silantais, galima išvengti apie 80 proc. dantų ėduonies atvejų, o kartu – ir brangesnių bei sudėtingesnių dantų gydymo būdų.
Dėl dantų silantavimo kreipkitės į viešosios įstaigos Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro odontologą internetu paspaudę ČIA arba tel. (8 343) 94 029.
Krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai), kurioms kartą per 2 metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą mamografiniam tyrimui atlikti, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.
Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientėms. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Pasitikrinti tikslinga ir jaunesnio amžiaus moterims, ypač jei jos turi didesnę riziką susirgti krūties vėžiu (gimdė pirmą kartą po 30 metų amžiaus, negimdė, nemaitino krūtimi, turėjo daug abortų, turi viršsvorį, ilgai vartojo pakaitinę hormonų terapiją, jeigu motina ar sesuo sirgo krūties vėžiu, jeigu mėnesinės prasidėjo iki 12 metų amžiaus, dirba su cheminėmis medžiagomis). Paprastai atliekama mamografija (krūtų rentgenologinis tyrimas; rekomenduojama atlikti nuo 40 m.) arba krūtų echoskopija (rekomenduojama iki 40 m.). Paslauga mokama.
Programa patvirtinta 2005 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-729 „Dėl Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos patvirtinimo“, kurį galite rasti ČIA.
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai), kuriems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.
Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientams. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Storosios žarnos vėžys išsivysčiusiose šalyse yra viena iš dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų ir antroji pagal dažnumą Europoje mirties dėl vėžio priežastis. Lietuvoje kasmet daugėja naujų šios ligos atvejų. Diagnozuotas, esant ankstyvąjai stadijai, storosios žarnos vėžio gydymas dažnai būna efektyvus. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti ligą bei sumažinti mirtingumą dėl jos.
Programa patvirtinta 2009 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-508 „Dėl Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos patvirtinimo“, kurį galite rasti ČIA.
Prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, kuriems periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (toliau – PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, kuris prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.
Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientams. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Priešinės liaukos vėžys – dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga. Specialistų teigimu, profilaktiniai tikrinimai būtini, nes pacientas ilgai nejaučia jokių prostatos vėžio simptomų.
Programa patvirtinta 2005 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-973 „Dėl Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos patvirtinimo“, kurį galite rasti ČIA.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų (imtinai), kuriems nustatytu periodiškumu šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra labai didelė, siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti. Prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.
Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientams. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Širdies ir kraujagyslių ligos siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba, rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Perpratus ligos prigimtį, nustačius ją skatinančius rizikos veiksnius ir atkakliai su jais kovojant galima išvengti daugelio širdies ir kraujagyslių ligų bei pailginti žmonių gyvenimą.
Programa patvirtinta 2005 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-913 „Dėl širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programos patvirtinimo“, kurį galite rasti ČIA.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas). Gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientėms. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Atrankinės moterų sveikatos patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programos nauda ir efektyvumas yra neabejotinas. Kuo anksčiau aptinkami pakitimai, tuo lengviau galima juos išgydyti ir net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau būtų pradėtas gydymas.
Programa patvirtinta 2004 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-482 „Dėl gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programos patvirtinimo“, kurį galite rasti ČIA.
Odontologai pastebi, kad dažnam vaikui pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys išdygsta jau 5 metų, o kol sueina 6 metai, neretam jie spėja ir sugesti. Sveikatos apsaugos ministerija pakeitė Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto tvarkos aprašą, kuriame numatytas silantavimo apmokėjimas iš PSDF biudžeto ir jaunesniems nei 6 metų vaikams. Tai tikrai gera žinia mažamečius auginantiems tėvams.
Silantavimo paslaugos teikiamos vaikams iki 14 metų (kol nesuėjo 14 m.). Silantais hermetizuojamos nuolatinių pirmųjų, antrųjų ir trečiųjų krūminių dantų vagelės, o jei ėduonies rizika didelė – hermetizuojamos kaplių vagelės ir gilios viršutinių lateralinių kandžių aklosios duobelės. Dažniausiai silantavimo kartoti nereikia, bet jei ši medžiaga iškrenta, nemokama procedūra atliekama dar kartą. Tyrimais nustatyta: laiku padengus vaikų dantis silantais, galima išvengti apie 80 proc. dantų ėduonies atvejų, o kartu – ir brangesnių bei sudėtingesnių dantų gydymo būdų.
Lietuvoje dantų ėduonis labai paplitęs: net 94 proc. šešiamečių vaikų dantų yra pažeisti ėduonies, ėduonis yra pažeidęs nuo 69 iki 98 proc. dvylikamečių ir nuo 84 iki 100 proc. penkiolikamečių dantų.
Tvarkos aprašas patvirtintas 2005 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-713 „Dėl vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis ir išlaidų kompensavimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo patvirtinimo”, kurį galite rasti ČIA.
Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V-943 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose” pakeitimo”, kurį galite rasti ČIA.
|
Atliekami tyrimai |
Tyrimų dažnis pagal amžiaus grupes |
|||
|
Iki 18 metų |
19–40 m. | 41–65 m. |
Nuo 65 metų |
|
| Odos ir matomų
gleivinių apžiūra |
1 kartą per 2 metus, jei nėra rizikos veiksnių, jei yra – 2 kartus per metus | 1 kartą per 2 metus, jei nėra rizikos veiksnių, jei yra – 2 kartus per metus | 1 kartą per 2 metus, jei nėra
rizikos veiksnių, jei yra – 2 kartus per metus |
1 kartą per 2 metus, jei nėra rizikos veiksnių, jei yra – 2 kartus per metus |
| Burnos apžiūra | 1 kartą per metus | 1 kartą per metus | 1 kartą per metus | 1 kartą per metus |
| Periferinių limfmazgių apčiuopa | Kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu | Kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu | Kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu | Kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu |
| Krūtų apžiūra ir apčiuopa
Mamografija |
1 kartą per 2 metus
Esant indikacijų |
1 kartą per metus
Esant indikacijų |
1 kartą per metus
Esant indikacijų, 50–65 m. 1 kartą per 2 metus |
1 kartą per metus
Esant indikacijų, 65–69 m. 1 kartą per 2 metus |
| Ginekologinė apžiūra | Esant indikacijų | Nuo 20 m. 1 kartą per metus, esant indikacijų – profilaktinis diagnostinis citologinis tyrimas | 1 kartą per metus, esant indikacijų – diagnostinis citologinis tyrimas | 1 kartą per metus, esant indikacijų – diagnostinis citologinis tyrimas |
| Tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimas pirštu | Esant indikacijų | 1 kartą per 2 metus | 41–50 m. – 1 kartą per 2 metus, nuo 50 m. – 1 kartą per metus | 1 kartą per metus |
| Plaučių rentgenologinis ištyrimas | Esant indikacijų, asmenims, kontaktuojan-
tiems su sergančiais atvira tuberkulioze, ŽIV nešiotojams bei sergantiems AIDS, 1 kartą per metus |
Esant indikacijų, asmenims, kontaktuojan-
tiems su sergančiais atvira tuberkulioze, ŽIV nešiotojams bei sergantiems AIDS, 1 kartą per metus |
Esant indikacijų, asmenims, kontaktuojan-
tiems su sergančiais atvira tuberkulioze, ŽIV nešiotojams bei sergantiems AIDS, 1 kartą per metus |
Esant indikacijų, asmenims, kontaktuojan-
tiems su sergančiais atvira tuberkulioze, ŽIV nešiotojams bei sergantiems AIDS, 1 kartą per metus |
| Svorio, ūgio matavimas | 1 kartą per metus, esant antsvoriui, 2 kartus per metus | 1 kartą per metus, esant antsvoriui, 2 kartus per metus | 1 kartą per metus, esant antsvoriui, 2 kartus per metus | 1 kartą per metus, esant antsvoriui, 2 kartus per metus |
| Elektrokardiogramos atlikimas | Esant indikacijų | 1 kartą per metus | 1 kartą per metus | 1 kartą per metus |
| Arterinio kraujo spaudimo matavimas | 1 kartą per metus | 1 kartą per metus | 1 kartą per metus | 1 kartą per metus |
| Regėjimo aštrumo nustatymas | 1 kartą per metus | 1 kartą per 2 metus | 1 kartą per 2 metus | 1 kartą per metus |
| Klausos tikrinimas kalba ir šnabždesiu | 1 kartą per 2 metus | 1 kartą per 2 metus | 1 kartą per metus | 1 kartą per metus |
| Akispūdžio matavimas | Esant indikacijų | 1 kartą per 2 metus | 1 kartą per metus | 1 kartą per metus |
| Bendras kraujo tyrimas | 1 kartą per 2 metus | 1 kartą per 2 metus | 1 kartą per 2 metus | 1 kartą per 2 metus |
| Bendras šlapimo tyrimas | 1 kartą per 2 metus | 1 kartą per 2 metus | 1 kartą per 2 metus | 1 kartą per metus |
| Gliukozės kiekio kraujyje ištyrimas | 1 kartą per 2 metus | 1 kartą per 2 metus | 1 kartą per 2 metus | 1 kartą per metus |
| Cholesterolio kiekio kraujyje ištyrimas | Esant indikacijų | 1 kartą per metus | 1 kartą per metus | 1 kartą per metus |
Priklausomai nuo vaiko amžiaus, šeimos gydytojas ar gydytojas pediatras bei bendrosios praktikos slaugytoja (-as) įvertina vaiko sveikatos būklę, atlieka nustatytus sveikatos priežiūros veiksmus, laboratorinius tyrimus.
Prireikus pacientas siunčiamas konsultuotis pas gydytojus specialistus. Profilaktiniai tikrinimai ne tik padeda laiku nustatyti ir išgydyti negalavimus ar sveikatos sutrikimus, bet ir suteikia puikią galimybę aptarti su savo šeimos gydytoju pagrindinius ligų prevencijos bei sveiko gyvenimo būdo ugdymo principus.
Vaikų ir pilnamečių mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas, privaloma profilaktinių sveikatos tikrinimų tvarka yra patvirtinta 2000 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos sveikatos ministro įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose” (3 priedas), kuri galite rasti ČIA.
