Viešojoje įstaigoje Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro atliekami šie tyrimai:


12 derivacijų elektrokardiograma (EKG) – tyrimas skirtas diagnozuoti širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimus.

EKG yra neskausmingas tyrimas ir užtrunka apie 5 minutes. Tyrimo metu keletas specialių nedidelių kontaktų prilipinama prie krūtinės, riešo, kulkšnies. Kontaktai sujungiami su EKG registruojančio prietaiso laidais. Šis prietaisas nesukelia elektrinio šoko ir jokiu būdu niekaip kitaip neveikia jūsų širdies. Ant popieriaus užregistruojama keletas širdies dūžių. Iš to gydytojas gali suprasti:
  • Ar sutrikęs širdies ritmas;
  • Ar patyrėte miokardo infarktą;
  • Ar sumažėjęs širdies aprūpinimas krauju (išemija);
  • Ar širdis patiria perkrovimą;
  • Ar širdis nepadidėjusi.


Spirometrija vadinamas tyrimas, kurio metu specialiu prietaisu spirometru matuojamas įkvepiamo ir iškvepiamo oro kiekis. Jis parodo, koks yra plaučių tūris ir jį leidžia palyginti su norma. Kartu išmatuojama, kiek oro iš plaučių per sekundę iškvepia žmogus.

Spirometrijos tyrimas gydytojui pulmonologui padeda tiksliai įvertinti paciento kvėpavimo funkciją, nustatyti, ar nesusiaurėję bronchai, ar nesumažėjęs kvėpuojamo plaučių paviršiaus plotas. Taip gali atsitikti sergant plaučių uždegimu, tuberkulioze, obstrukcine plaučių liga, astma, po kai kurių plaučių operacijų. Spirometrijos tyrimas svarbus ne tik šias lygas diagnozuojant, bet ir stebint gydymo efektyvumą, paciento būklės dinamiką. Spirometrija yra neskausmingas, neinvazinis tyrimo metodas, jai nereikia specialaus pasiruošimo. Užsikimšus nosį specialius spaustuku pacientas turi apžioti kadiklį, kurį laiką ramiai kvėpuoti per burną, o po to maksimaliai iškvėpti ir staigiai iškvėpti. Tai kartojama keletą kartų.

Tyrimo, kuris užtrunka apie 10 minučių metu gali atsirasti trumpalaikis diskofortas – dusulys, kosulys, krūtinės spaudimas apsvaigti galva, bet šie nemalonūs pojūčiai greitai praeina. Jeigu nustatomi tam tikri plaučių, kitų kvėpavimo sistemos organų pokyčiai, spirometrijos tyrimas gali būti kartojamas maždaug po 15 minučių, prieš tai skyrus tam tikrų medikamentų. Taip siekiama išsiaiškinti, ar jie turi poveikį, o kartu patikslinama diagnozė.


Akispūdžio matavimas – vienas dažniausiai atliekamų akių tyrimų, kuomet specialiu prietaisu – tonometru, sukeliančiu momentinį oro gūsį nustatomas akispūdis.

Normalus akispūdis svyruoja tarp 10–21 mmHg. Padidėjęs akispūdis yra dažna regos nervo pažeidimo, silpstančio regėjimo ir sunkios akių ligos – glaukomos išsivystymo priežastis. Didžiausia akispūdžio padidėjimo ir susirgimo glaukoma rizika yra 40 metų sulaukusiems pacientams, todėl jiems akispūdį reikia matuoti kartą per metus, tačiau pasitaiko ir jaunesnių žmonių ar netgi vaikų, sergančių šia liga, todėl į tai nereikėtų numoti ranka ir profilaktiškai tikrintis akispūdį. Kuo anksčiau bus pastebėti pakitimai ir imtasi prevencinių priemonių, tuo didesni šansai išsaugoti regėjimą ir glaukomą pristabdyti naudojant specialius lašiukus akims.

Tyrimas visiškai neskausmingas, nors staigus oro gūsis į akį kai kuriems pacientams gali būti nemalonus. Tyrimą atlieka bendrosios praktikos slaugytoja. Tyrimo trukmė – apie 1–3 min. Atsakymas – iš karto po tyrimo.